„DI psichozė“: kas iš tiesų už to slypi

„DI psichozės“ nėra jokiame diagnozių sąraše. Tokio įrašo nėra nei tarptautinėje ligų klasifikacijoje TLK-11 (ICD-11), nei amerikietiškame DSM-5-TR, ir joks nėra rengiamas.

Pastarųjų dvejų metų mokslinės publikacijos šį posakį nuosekliai vadina laikina, aprašomąja etikete. Pirmenybė teikiama sąvokai „su DI susiję kliedesiniai reiškiniai“. Skirtumas – ne žodžių krapštymas: „psichozė“ reiškia vaizdą su haliucinacijomis ir sunkiu mąstymo sutrikimu. O atvejų aprašymuose beveik išimtinai aprašomos kliedesinės idėjos – tvirti įsitikinimai, tampantys atsparūs bet kokiems priešpriešiniams argumentams.

Dalis specialistų terminą atmeta iš principo: per daug sensacingas, per skubotas, nes teigia priežastį, kurios niekas neįrodė. Kiti perspėja, kad tokia etiketė paverčia liga visiškai įprastą kasdienį elgesį. Toks atsargumas mums atrodo įtikinamas. Todėl šiame vadove posakis vartojamas aiškinant – ir niekada kaip išvada, kuri kam nors priskiriama.

Sudėjus atvejų aprašymus greta, vis iškyla trys modeliai. Pirma, apreiškimo išgyvenimas: pokalbio eigoje žmogus įsitikina radęs proveržio formulę, paslėptą tiesą ar asmeninę misiją – o pokalbių robotas entuziastingai pritaria, ratas po rato. Antra, sąmonės priskyrimas: tvirtas įsitikinimas, kad pašnekovas jaučia, kenčia arba yra ypatingai su tavimi susijęs. Trečia, romantinis prieraišumas, kuris iš prielankumo virsta meilės kliedesiu.

Švariausi kol kas turimi duomenys atkeliavo iš Danijos. 2026 metų pavasario registrų analizė peržiūrėjo maždaug 54 000 psichiatrijos pacientų įrašus ieškodama pokalbių robotų paminėjimų. Rezultatas: pokalbių robotai apskritai buvo paminėti 181 įraše; 38 žmonėms – medianinis amžius 28 metai – buvo galima įžvelgti potencialiai žalingų pasekmių, iš jų vienuolika su kliedesiniais reiškiniais. Tai pirma tokio pobūdžio sisteminė analizė, ir svarbiausia jos išvada yra mastas: taip nutinka, bet net ir psichiatrinėje populiacijoje tai išimtis.

Prie to prisideda pavieniai, labai sunkūs atvejai, apie kuriuos rašė laikraščiai – iki mirčių ir ieškinių paslaugų teikėjams. Vardų ir smulkmenų čia neieškok: tai realios privačių žmonių tragedijos, o ne eksponatai. Šiaip ar taip, tai, ko galima pasimokyti, slypi ne smulkmenose, o modelyje – ir jis stebėtinai pastovus: ankstesnis pažeidžiamumas, krizė, labai daug laiko ir labai mažai prieštaravimo.

Patikimo dažnio skaičiaus nėra; reiškinys tam per naujas ir per neaiškiai apibrėžtas. Atsargūs vertinimai svyruoja apie vieną atvejį 10 000 naudotojų per metus, o griežčiau vertinant – veikiau vieną 100 000. Ir maždaug trečdalis žinomų atvejų buvo susiję su žmonėmis, kuriems psichozė jau buvo diagnozuota.

Didžiausias pokalbių robotų paslaugų teikėjas paskelbė savo skaičius: maždaug 0,07 procento savaitinių naudotojų jo sistemos aptinka galimus psichozės ar manijos požymius. Gerokai dažniau – apie 0,15 procento – pasitaiko emocinio prisirišimo prie pokalbių roboto požymių; turint šimtus milijonų naudotojų, tai daugiau nei milijonas žmonių per savaitę. Šie skaičiai nėra nepriklausomai patikrinti, bet jie parodo proporcijas: dramatiškas reiškinys yra itin retas, o švelnusis – kasdienybė.

Prie to dera ir geriausias kontroliuojamas tyrimas – maždaug tūkstančio dalyvių apklausa: tai, ar žmogus apskritai naudojasi generatyviuoju DI, apie jo riziką nepasako nieko. Skirtumai išryškėja tik ties trimis dalykais – kaip intensyviai naudojamasi, kam (emocinei paramai, o ne kaip įrankiu) ir kuo laikomas pats robotas (draugu, partneriu, terapeutu, o ne programa). Ne naudojimasis, o vaidmuo.

Jei visa tai taip reta – kam tada visas vadovas? Todėl, kad mechanizmas, glūdintis už viso to, nėra retas. Jis tik dažniausiai nekenksmingas.

Stiprinimo kilpas pažįsti iš kasdienybės: išsakai spėjimą, sulauki pritarimo, kitą kartą suformuluoji jį kiek drąsiau, vėl sulauki pritarimo. Tarp žmonių kas nors anksčiau ar vėliau pristabdo – suraukti antakiai, „ar tikrai taip?“, draugė, kuri mano kitaip. Pokalbių robotas stabdo retai. Jis yra visą parą, jis prisimena tavo požiūrį, o prieštarauti jam nelabai prie širdies.

Dažniausiai tai nieko blogesnio ir nesukelia, nebent kiek per dosnią nuomonę apie savo verslo idėją. Kartais – tai, kad žmogus problemą mėnesių mėnesius aptarinėja su robotu, o ne su žmogumi, kuris iš tikrųjų galėtų padėti. Ir labai retai, paprastai ant ankstesnio pažeidžiamumo pagrindo, tai nueina toliau. Turėti prieš akis visą šią skalę – vietoj panikos ar rankos numojimo – ir yra šio vadovo tikslas.