
Scena
Tu pasiduodi„Esu tai, ką manyje matote.“
Pasiekimai, išvaizda, statusas – tu pateiki tai, kas pelno plojimus, ir aiškiausiai pajunti save kitų žvilgsniuose.
Jis pažįsta tave tik iš kitų žmonių veidrodžio. Tavo vertę jis skaito jų veiduose: iš linktelėjimų aplink stalą, iš reakcijų skaičiaus, iš žvilgsnio, kuris užsibūna sekunde ilgiau. Be šio aido net ir gera diena atrodo keistai tuščia. Jam galioja taisyklė: esi tik tai, ką kiti mato.
Kaip tai pasireiškia

Grilio vakaras pažįstamų sode, netrukus po pusės aštuonių. Dar pakeliui susidėlioji, kaip į pokalbį įterpsi istoriją apie pusmaratonį – kartu su maža pauze prieš pasakant finišo laiką. Kai šeimininkas paklausia apie tavo naują bėgimo laikrodį, pauzė suveikia, kažkas sako „visai neblogai“, ir pusvalandį vakaras atrodo tikrai vykęs. Pakeliui namo dar girdi kiekvieną reakciją. Kaip laikosi kiti, beveik nežinai.
Nuo ko jis tada tave saugojo
Jei tave matė, vadinasi, tavęs nepražiūrėjo – kadaise tai buvo taip paprasta. Dėmesį, kurį užsitarnauji, lengviau numatyti nei dėmesį, kurio gali tik viltis. Todėl stengeisi: geri pažymiai, geros istorijos, geras įspūdis. Scena tada buvo saugiausia vieta kambaryje.
Ką jis šiandien tau kainuoja · darbe
Pusė dešimtos, savaitės planavimas komandoje. Pasiūlai save moderuoti Klientų dieną, kur tave visi matys, o naujos rezervavimo sistemos diegimą, kuris iš tiesų tave domina, palieki nuošalyje – nes jis vyks fone ir niekas jo nepastebės. Jis atitenka kolegai, o po pusmečio būtent jo visi klausia, kai sistemoje kas nors stringa. Taip metai iš metų: tavo darbas seka paskui plojimus, ne paskui smalsumą.
Ką jis tau dar ir šiandien duoda
Jauti, kaip kas nuskambės
Pajunti auditoriją dar prieš jai sureaguojant – ko reikia erdvei, koks tonas veikia, kada istorija tampa per ilga. Todėl gali pristatyti, įtikinti, sujungti žmones, o jie po pokalbio su tavimi išeina geresnės nuotaikos nei atėjo. Ši antena yra socialinis tikslumas: gali parodyti dalykus taip, kad kiti pagaliau juos pamatytų.
Iš kur jis kyla
tikriausiaiGal atpažįsti save vienoje iš įprastų šio vaiduoklio ištakų, gal nė vienoje. Jis dažnai atsiranda ten, kur pripažinimas priklausė nuo sąlygų – nuo rezultatų, išvaizdos ar gero elgesio – arba ten, kur didelėje šeimoje ar pilnoje klasėje pirmiausia išsiskirdavo tas, kuris spindėjo. Tai nieko nepasako apie anuometinius žmones; tik aprašo, ko iš to gali išmokti vaikas. Likusią istorijos dalį žinai tu.
Klausimas tau
Ką rinktumeisi kitaip – darbą, drabužius, pomėgius – jei apie tai niekas niekada nesužinotų?





